Verslo parko „Aušra“ parodų erdvėje – „Meno zonoje“ – ketvirtadienio vakarą vyko tapytojos Zitos Vilutytės personalinės parodos „Terra Nova“ pristatymas. Dalis šios kolekcijos paveikslų jau buvo pristatyti Lietuvos ir užsienio parodose, o kai kurie visiškai nauji, rodomi pirmą kartą. Zita Vilutytė save priskiria tarpdisciplininio meno atstovams. Ši paroda pristato tik mažą dalį menininkės apimamų veiklos sričių. Tarp jų – holistinis teatras, poezija, grafika, fotografija, muzika. Menininkė taip pat vykdo mokslinius tyrimus, rašo įvairias publikacijas mokslo ir meno leidiniams. Ji pagrįstai yra laikoma holistinio meno pradininke Lietuvoje. Nauja jos veiklos sritimi tapo socialinis praktikos menas. Veikla, pradėta tarptautinėje asociacijoje IAF ANIMA MUNDI, plėtojasi labai sparčiai. Po parodos tapytoja Zita Vilutytė sutiko atsakyti į keletą menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės klausimų. Kas yra socialinis praktikos menas ir kaip jis siejasi su Tavo kūryba? Tarptautinė  asociacija IAF ANIMA MUNDI, jungia meno, kultūros ir mokslo profesionalus, inovatorius. Mūsų veiklos vis labiau tampa tarpdisciplininėmis ir palaipsniui įtraukia vis įvairesnius sektorius. Šiuo metu socialinis praktikos menas išgyvena pakilimą daugelyje pasaulio šalių. Prasidėjęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, jis sparčiai plinta Europoje. Socialinio meno projektai yra pristatomi įvairiose pasaulio šalių meno bienalėse, apie juos vis daugiau rašo meno kritikai, daugėja mokslinių studijų. Socialinių praktikos meno projektų plėtros kryptys  yra labai įvairios. Neretai į šio pobūdžio projektus įtraukiamas ir verslo sektorius, todėl ši paroda, surengta verslo parke „Aušra“, tikrai nėra atsitiktinis reiškinys. Tai labai sąmoningas žingsnis ir tarsi mano „žvalgytuvės“. Manau, kad šiame besikeičiančiame pasaulyje labai svarbu jausti jo ritmą. Lietuva nėra maža šalis Europos viduryje, mes esame visumos dalis ir turime vystytis atsižvelgdami į bendrą pasaulio pulsą.   Kol kas menas ir verslas atrodo labai priešingi dalykai. Kaip tai yra suderinama? Kaip rodo pasaulinė praktika, menininkų bendruomenių projektai, bendradarbiaujantys su verslo sektoriumi yra labai svarbūs ir abipusiai naudingi visų pirma naujų idėjų auginimo galimybėmis, kurios gali tapti esminiu dalyku žmonijos pažangos vystymesi. Verslo sektoriaus įsitraukimas į bendrus projektus, propaguojant ir remiant menininkų bendruomenes, skatinant menininkų pastangas, generuoja esmines idėjas, kurios yra naudingos ir verslo sektoriui. Menininkai gali pasiūlyti verslui labai patrauklias bendradarbiavimo formas, o dirbant išvien, siekti labai humaniškų  ir inovatyvių plėtros rezultatų, atsižvelgiant į miestų bendruomenių poreikius. Nors Lietuvoje tai dar labai naujas dalykas, džiaugiuosi, kad Kauno verslo parkas „Aušra“ šiuo atveju yra „pagavę bangą“ ir tikiuosi, kad ateityje sėkmingai ant jos išsilaikys ir plės bendradarbiavimo su meno sektoriumi galimybes, atsiliepdami į kvietimą pradėti dialogą.   Žvelgiant į Tavo paveikslus ir klausantis to, ką dabar kalbi, kyla klausimas, kaip pavyksta suderinti vidinio ir išorinio gyvenimo aspektus kūryboje ir nepasimesti beprotiškame šio pasaulio ritme? Manau, kad gyvename labai didelių galimybių laikotarpyje, kai galime išnaudoti savo smegenų potencialą, pajausti didesnę pilnatvę, būti ne tik labai kūrybiški, bet ir labai racionalūs, ir atvirkščiai. Kuo daugiau įveiklinsime savo smegenis, tuo lankstesni tapsime. O tai raktas į šiuolaikinį pasaulį, nes esame priversti keistis ir evoliucionuoti labai greitai. Tai, kas buvo aktualu šiandien, rytoj jau gali tapti istorijos dalimi. Svarbu „neužsikonservuoti“ toje laiko kapsulėje, o nuolat judėti į priekį ir augti. Manau, kad atėjo laikas prabusti, nes mes įžengėme į „naują žemę“ – „Terra Nova“.