80-mečiai legendinės spaustuvės pastatai virto vienu didžiausių verslo parkų Kaune

Oficialiai baigtas įrengti vienas didžiausių verslo parkų Kaune – 13 tūkst. kv. metrų plotą užimanti „Aušra“. Naujam gyvenimui prikeltoje erdvėje – modernūs biurai, visą parą veikiantis sporto klubas, meno galerija, baseinas ir daugybė kitų erdvių. Visa tai po ketverius metus trukusių remontų įsikūrė prieš 80 metų statytame objekte, kurio didžiąją dalį užėmė legendinė spaustuvė „Aušra“.

„Verslo parkas skirtas produktyviam darbui, laisvalaikiui, sveikatingumui ir edukacijai. “Aušra„ erdvės skirtos ne tik čia dirbančioms ir sėkmingai augančioms įmonėms, bet ir Kauno miesto gyventojams bei svečiams“, – teigia UAB „Polonezas“ nekilnojamojo turto skyriaus vadovas Marius Anglickas.

Naujausias objekto projektas – atkurtuose istorinės Kauno spaustuvės pastatuose įsikūrusi baseino ir pirčių erdvė. Pastarojoje – trys skirtingos pirtys, sūkurinės vonios, 25 metrų ilgio, dviejų takelių baseinas. Pirmajame aukšte, beveik 850 kv. metrų erdvėje, įsikūrusi vandens pramogų oazė išsiskiria interjeru ir pažangiais technologiniais sprendimais. Pavyzdžiui, dėka inovatyvios filtravimo sistemos, naudojamas itin mažas chloro kiekis – taip išvengiant nemalonaus kvapo bei neigiamo poveikio jautriai odai, – skelbiama „Aušros“ išplatintame pranešime spaudai.













Čia galima rasti ne tik naujausius reikalavimus atitinkantį plaukimo baseiną, bet ir atskirą baseiną vaikams, dvi sūkurines vonias su specialia masažine gultų zona. Taip pat pažangų masažinį baseiną, atpalaiduosiantį visą, įtampos, streso ar sporto paveiktą kūną – nuo pėdų iki pečių linijos. Anologiškos masažo sistemos, kuomet kūnui būnant vandenyje jam iš tiesų suteikiama reali terapija, iki šiol nėra buvę nė vienoje šalies vandens pramogų erdvėje.

Sveikos gyvensenos oazėje įrengtos ir trys klasikinės, tačiau moderniais bei sveikatai naudingais sprendimais išsiskirsiančios pirtys. Tai lietuviška, su kūno gyvybinę galią bei regeneraciją aktyvinančio onikso akmens elementais, suomiška, su kvėpavimo takus teigiamai veikiančia Himalajų druskos sienele, bei raminanti ir atpalaiduojanti garinė pirtis.

Vienas iš verslo parko valdytojų tikslų – suteikti galimybę kauniečiams neišvykstant iš miesto turėti kur atsipalaiduoti ir sveikatintis. Todėl nemenka statinių, į kuriuos patenkama iš Šiaulių gatvės pusės, skirta ne biurams ar kitiems verslo objektams, o, investavus projektą finansuojant bankui, baseinui bei pirtims.


Aliuzija į Kauno „aukso amžių“

„Suremontavome senus, iš dalies apleistus pastatus ir teritorijas Kauno centrinėje dalyje, pritaikydami šiandieniams, naujai atsiradusiems, aktualiems gyventojų ir miesto svečių poreikiams. Buvusi spaustuvė, pastatai su dar tarpukarį menančia istorija, autentiški konstruktyvinio betono liejiniai, turėklai… Verslo parko interjere pabandėme sukurti aliuziją į tarpukario laikmetį, Kauno „aukso amžių“, atgimimą. Buvo labai įdomu įgyvendinti šį projektą“, – prisipažino M.Anglickas.

Šiuo metu šešiuose verslo parko pastatuose yra įsikūrę ir tradiciniai biurai ar paslaugų centrai, ir nemažai laisvalaikio leidimo vietų, tokių kaip didelis, visą parą veikiantis sporto klubas. Čia taip pat vyksta edukacijos ir užsiėmimai tiek suaugusiems, tiek mažiesiems – neformaliojo švietimo veiklos, kalbų mokymas.

Patalpose įsikūrusi ne viena sveikatinimo paslaugas teikianti įstaiga – kineziterapijos klinika, besispecializuojanti stuburo problemų gydyme, integralios estetikos klinika, grožio paslaugas teikiantis centras.


Truputis istorijos

Spaudos fondo rūmai, kuriuose dabar ir įsikūręs verslo parkas „Aušra“, buvo vienas moderniausių to meto pastatų, suprojektuotas taip, kad virš esamų A ir B korpusų būtų galima pristatyti dar po vieną aukštą. Kroviniams krauti tuomet suformuotos specialios rampos. Vidaus patalpose buvo įrengtas didelis liftas kroviniams kelti. Įrengta puiki ventiliacija ir kiti patogumai darbuotojams.

Spaudos fondo rūmai buvo pastatyti Kaune, Vytauto prospekte, 1939 metais. Architektas-inžinierius Vytautas Peldavičius sukūrė ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos architektūrai būdingą modernistinį pastatą, kuriame suvienijo tuometes skirtingai vadinamas architektūros sroves: racionalizmą ir funkcionalizmą.

Trijų aukštų su pusrūsiu ir flygeliu kieme pastatas užėmė 1450 kv. m plotą. Savo tūriu – 22 tūkst. kub. m – jis lenkė visus lig tol pastatytus pastatus Kaune.

Aiškiais geometriniais tūriais ir tiesiomis linijomis sukonstruotas pastatas turėjo A, B ir C korpusus. A korpuse trijuose aukštuose įsikūrė Spaudos fondo administracija, knygrišykla, spaustuvė, litografija. Iš Vytauto prospekto pusės pirmame aukšte – knygynas, maisto parduotuvė, kelios kontoros. B korpuse buvo įrengtas prekybos skyrius, urmo sandėliai, valgyklos salė ir darbuotojų biblioteka. C korpusą užėmė garažai, pagalbinės patalpos.

1940 m. Spaudos fondo rūmai buvo nacionalizuoti LTSR komiteto nutarimu, o 1948-aisiais čia buvo įkurta V.Mickevičiaus-Kapsuko spaustuvė. Vėliau pristatytas aštuonių aukštų administracinis ir gamybinis pastatas, išplėstos gamybinės ir buitinės patalpos. Spaustuvė pervadinta „Aušros“ vardu.


Tiltas tarp dviejų epochų

Šiuo metu buvusios spaustuvės pastatų kompleksas užima plotą tarp Vytauto prospekto ir Šiaulių gatvės. Čia trijuose skirtingų tūrių korpusuose įsikūrė verslo parkas. 2017 m. rekonstruota didžioji dalis komplekso atvėrė duris miestui. Pagrindinis pastato fasadas renovuotas kruopščiai laikantis paveldosaugos reikalavimų.

Fasado visumos raiška architekto V.Peldavičiaus buvo kuriama vertikalių briaunų, nišų ritmu. Panaudotas populiarus Lietuvoje modernizmo stiliaus eksterjero elementas – iškilios ir įgilintos juostos, naudoti kontrastingi jų deriniai atpažįstami ir renovuotame pastate, kurio rekonstrukcijos autorius yra architektas Egidijus Vilčinskas.

Pastato pirmasis aukštas, kuriame dominuoja stiklinės vitrinos, išsiskiria tiek architektūrine raiška, tiek medžiagomis. Čia ritmas ir proporcijos tapo svarbiausiu estetiniu matu, išskiriančiu pastato pagrindinį fasadą iš šalia esančio užstatymo.